- pusiaugis
- 2 pùsiaugis, -ė adj. (smob.) (1) žr. pusaugis: Pùsiaugis [berniokas] dar nieko buvo, o kai išsistiepė, ir negražus Ut. Pùsiaugis berniokas: aria, ale da[r] šieno nepapjauna Trgn. Mūsų jau pusiaugis šuva išstipo Ds. Pusiaugiai obulai birsta, kirmė[ja] Šts.
Dictionary of the Lithuanian Language.